Apie Merkinės priklausomybę administraciniams vienetams ir jos statusą amžių eigoje. Visi puikiai žinome, kad Merkinė šiandieną turi seniūnijos statusą, priklauso Varėnos rajonui, buv. Alytaus apskričiai (apskritys tiesa panaikintos 2010 metais). Taip pat žinome, kad 1569 m. Merkinė gavo miesto teises. O kokia buvo viso krašto administracinė priklausomybė? XIV a. pab. tiek Merkinė, tiek Alytus, tiek kitos aplinkinės gyvenvietės priklausė Trakų kunigaikštystei. Po 1413 m. įvyKdytos administracinės reformos reformos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė suskirstyta į vaivadijas, Trakų kunigaikštystės teritorijoje įkurta Trakų vaivadija. Tiek Merkinė, tiek Alytus, tiek kitos gyvenvietės iki pat XVIII a. pab. priklausė būtent Trakų vaivadijai. Po 1564–1566 m. reformos Trakų vaivadijoje buvo 4 pavietai (apskritys) - Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės. Apskritys buvo skirstomos į seniūnijas. Trakų paviete buvo Тrakų, Valkininkų, Žiežmarių Lazdijų, Nemunaičio ir Merkinės seniūnijos. Įtvirtinama nuostata, kad teismų sesijos kas 4 kartus pakaitomis vyksta Trakuose ir Merkinėje. Rimtos administracinės reformos buvo įvykdytos prieš pat Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimą, 1791 m. Ketverių metų Seimas iš dalies Trakų apskrities įsteigia Merkinės apskritį. Jai priklausė šios parapijos: Alytus, Daugai, Lazdijai, Leipalingis, Liškiava, Liubavas, Merkinė, Meteliai, Miroslavas, Nemunaitis, Punskas, Rudamina, Seirijai, Šventežeris, Veisiejai, Vižainis, netgi Seinai. 1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimo iš Trakų vaivadijos pietinių žemių ir nedidelės dalies Vilniaus vaivadijos vakarinių žemių nutarimu įkuriama Merkinės vaivadija. Lenkijos Karalystės Seime vaivadija turėjo savo atstovus: vaivadą ir kaštelioną bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių Merkinės apskrities, Prienų apskrities ir Eišiškių apskrities.). Vieninteliu Merkinės vaivada buvo Pranciškus Ksaveras Sapiega, prieš tai ėjęs Smolensko vaivados pareigas. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Žemaitijos vaivadija, šiaurės rytuose su Trakų vaivadija, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietuose su Gardino vaivadija ir vakaruose su Prūsijos karalyste. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinės žemės Rusijos imperijos Slanimo gubernijai ir Vilniaus gubernijai. Pirmojo pasaulinio karo metais okupacinė kaizerinės Vokietijos valdžia 1915 m. lapkričio 23 d. vėl įkūrė apskritį, kurią pavadino Alytaus-Merkinės apskritimi. 1915–1916 m. ji priklausė vokiečių kariniam administraciniam vienetui Vilniaus oberostui, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. 1917 m. vasarį prijungta prie Alytaus apskrities. Tarpukariu Merkinė, kaip ir kitos aplinkinės gyvenvietės turėjo valsčiaus statusą ir priklausė Alytaus apskričiai. Sovietmečiu Merkinė teturėjo apylinkės statusą, o atkūrus nepriklausomybę vėl gavo seniūnijos statusą. Žemėlapyje Merkinės vaivadijos ribos 1793 m. (informacija parengta remiantis internete esančiais šaltiniais).
Valsčių žemėlapis.
ATR administacijis suskirstymas po 1793 m. reformų. Merkinės vaivadijos teritorija 1793 m.
