LIŠKIAVOS GEDIMINO BOKŠTAS

Arūnas Amšiejus, 2016 m.                                                                                                                                            

         2016 metai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo 700 m. sukaktuvių metai. 1936 m. visa Lietuva taip pat minėjo šį jubiliejų. Gedimino įkurtas Vilniaus miestas tuo metu buvo okupanto – Lenkijos pavergtas. Lietuvių tauta troško susigąžinti šalies širdį. Minėtų metų spalio 11 d. Alytaus aps. istorinėje Liškiavoje prie administracinės linijos buvo pašventintas Gedimino pilies bokšto paminklas. Tai buvo apie 5 m. aukščio statinys, pastatytas „ūkišku būdu“ šalia Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios. Paminklo sumanytojas ir uolus įgyvendintojas buvo Alytaus baro (1 eilės) rajono viršininkas Jonas Tinteris. Paminklo statymo organizacinio komiteto garbės pirmininkas buvo „Liškiavos Tėvelis“ Kazimieras Sederavičius (1870 -1953). Komiteto nariai: policijos vachmistras, Liškiavos šaulių būrio vadas Antanas Čyžius, pradinės mokyklos vedėja Valerija Kutienė, mokytojas Kostas Radzevičius bei kt. Gedimino bokšto statymą pinigėliais parėmė Alytaus apskr. policijos klubas, Liškiavos šaulių būrio valdyba bei kt.

          1936 m. spalio 11 d. Gedimino bokšto paminklo šventinimo iškilmės pradėtos parapinėje Liškiavos Švč.Trejybės bažnyčioje. Gedimino bokšto paminklą šventino kunigas Danielius Baužys (1900-1984). Pasienio policijos Alytaus baro viršininkas Jokūbas Liaudinskis (1904-1941) Alytaus apskr. viršininko Mečislovo Jurgelio ( 1891-1942 ) vardu pasakė gražią kalbą. J. Tinteriui  (nuo 1937 m. Liškiavos šaulių būrio vadui, 1950 m. emigravusiam į Australiją), A.Čyžiui bei kt. pareigūnams Alytaus apskr. viršininko M. Jurgelio vardu išreikšta padėka. Iškilmėse dalyvavo I-ojo rajono pasieniečiai, Liškiavos šaulių kuopos šauliai, jaunalietuviai bei visuomenė. Šis Vilniaus laisvės simbolis žadino patriotizmą, tautiškumą, vieningumą bei viltį susigrąžinti senąją Lietuvos sostinę. Šiandieną jo buvusią vietą žymi tik raudonos spalvos trinkelių takas, primenantis, kokiam okupantui valdant jis buvo nuverstas.           

            Pasienio policijos Alytaus baro viršininkui, nuo 1936 m.rugsėjo 8 d. Merkinės šaulių kuopos vadui  J.Liaudinskiui istorinė Liškiava paliko gilų įspūdį. 1937 m. iliustruotame savaitiniame kultūros, literatūros, meno žurnale „Naujoji Romuva“ buvo publikuotos jo sukurtos eilės    „Liškiavos pilis“, pasirašytos slapyvardžiu „J. Liauda“: 

Tu rymai, Liškiava, prie Nemuno niūri;
Kaip legiono ženklas mūšyje nuvirtęs,
Kaip vėliava, kurios dėl verta mirti,
Kad išsitiesus dar galingai vis žiūri.
 
Tu kaip laikų didžiųjų metraštis neužbaigats:
Iš tavo liekanų dar just gali,
Kaip kniubo jo rašytojas toli
Nuo savo tikslo dar, mirties kankynių nuveiktas.
 
Ne sienos stulpas tu ir ne pasienio įtvaras.
Kai šventas Krištupas namus keliaudamas atras,
Tu Vilniaus, Gardino, Lydos sesuo vėl būsi.
 
Papėdėj tavo Nemunas dar teka į marias,
Po tavo žvilgančiom rasom didvyrių kaulai rūsi,
Laimėję galvomis ne vieną garsų mūšį.                                 

Literatūra : 

  • Balaišis A. Dubikaitis A., Mišutis G., Surgailis G. bei Voveris V. Lietuvos valstybės sienos apsagos istorija. Vilnius, 2010 p. 
  • Balaišis A. Lituvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918-1940. Vilnius, 2007, p.279-282
  • Česnulis V.Varėnos krašto šauliai 1919-1940.Vilnius, 2008, p.348-349
  • Dautas E. Jie tvarko Lietuvą. Diena. 1935 m. sausio 20 d. Nr.3, p.3-4
  • Gudavičius H. Liškiava. Marcinkonys, 2000, p. 86, 115
  • Kviklys Br. Lietuvos bažnyčios. T.2. Chikago.1982, p.202-205
  • Liškiava. Trimitas. 1936 m. lapkričio 12 d. Nr.46, p.1109
  • Liškiavos pilis. Naujoji Romuva. 1937 m. lapkričio 14 d. Nr.46, p.858
  • Policijos klubo Alytaus sk.susirinkimas. Policija. 1937 m. balandžio 1 d. Nr.7, p.141
  • Policija Vilniaus vadavimo darbe. Policija. 1936 m.lapkričio 15 d. Nr.22, p.441

Bokšte Gedimino okupantas sėdi,
Kraštas nuteriotas visą laiką gedi.
Kalėjimuos pilna mūs brolių lietuvių,
Užtat, kad kovoja jie už savo būvį.
Smaugia okupantai brolį mūs nekaltą,
Kalėjiman grūda grandinėm sukaltą.

Jonas Martinaitis

Gedimino pilies bokšto maketas. L. Pigagos fotografija

Iš kairės antra sedi mokyt. V.Kutienė, centre kun. K. Sedarevicius. pirmas iš dešinės stovi J. Liaudinskis Liskiava