Aktualijos iš Merkinės Laisvės kovų istorijos tema
„2019 ir 2024 m. Druskininkų gyventojos Angelės Ūselytės liudijimu apytikriai nurodytoje vietoje buvo užkasti kelių nužudytų asmenų palaikai. 2024 m. paieškos ekspedicijos metu patikrinus teritoriją lokalizuota viena įtartina vieta, patikrinus ją aptikti keli smulkūs žmogaus kaulų fragmentai. Atidengus perkasą aptiktas perkasimo kontūras, atlikus tyrimus,- trijose, viena šalia kitos esančiose ir tarpusavyje besijungiančiose duobėse, 60-120 cm gyliuose, atkasti penkių Lietuvos Laisvės kovotojų palaikai (pirmoje duobėje- du, antroje- vienas, trečioje- du). Pirmos duobės palaikai Nr. 1 į duobę įmesti kniūbsti, krūtinės sritis kiek aukščiau, pakreipta ant dešinio šono. Galva orientuota į ŠV, nusvirusi žemyn. Dešinė ranka sulenkta šone dilbiu į išorę, kairė ranka sulenkta šone link dubens. Kojos nežymiai sulenktos per kelius į kairę pusę. Kairė ranka ant palaikų Nr. 3‘2. Šalia palaikų aptikta keramikinė saga, užtrauktuko fragmentas, plastmasinė sagelė taip pat kabliukas ir geležinė saga. Ant dešinės rankos užmestas geležinės skardos (?) gabalas panašus į kibiro dugną. Pirmos duobės palaikai Nr. 2 į duobę paguldyti aukštielninki, ties dubeniu pakreipti ant kairio šono. Galva orientuota į V, kaukolė pasukta į kairę pusę. Kairė ranka ištiesta palei šoną, dešinė sulenkta krūtinės srityje. Kojos ištiestos, suglaustos. Šalia palaikų rasta korodavusi sagelė, sagtelė, juoda saga, dvi metalinės kelnių sagos. Dešinėje krūtinės pusėje aptikta kulka. Dar viena kulka fiksuota kairėje dubens pusėje. Amtros duobės palaikai Nr. 1 į duobę įmesti kniūbsti, galva žemyn šlaitu, pakreipti ant kairio šono, galva orientuota į PV, kaukolė veidu žemyn. Dešinė ranka sulenkta statmenai palei šoną delnu žemyn. Kairė ranka sulenkta po dubeniu. Kojos sulenktos į dešinę pusę, atremtos į per mažos kūnui duobės sienelę. Šalia palaikų aptiktos dvi marškinių sagelės, ant kairio šlaunikaulio skeveldra ir dvi kulkos. Dar viena kulka aptikta ties L2-3 slanksteliais. Trečios duobės palaikai Nr.1 įmesti į duobę kniūbsti, krūtinės sritis atlošta. Galva orientuota į ŠR, kaukolė stipriai fragmentuota, fragmentai aptikti ir duobės užpilde apie 20 cm virš palaikų ties nugaros sritimi. In situ fiksuotas pečių lanko kaulų trūkumas. Kojos ištiestos įstrižai į viršų, atremtos į duobės sienelę. Kairė pėda užlinkusi po blauzda. Šalia palaikų rasta kareiviškų kelnių saga. Trečios duobės palaikai Nr. 2 paguldyti aukštielninki, pakreipti ant dešinio šono, krūtinės sritis aukščiau galvos. Galva orientuota į ŠR, kaukolė stipriai fragmentuota, lūžgaliai persimaišę su palaikų Nr. 1 kaulais. Dešinė ranka sulenkta link kaukolės vietos, kairė sulenkta delnu ant dešinio šlaunikaulio. Kojos ištiestos, ties blauzdomis sukryžiuotos. Šalia palaikų rastos dvi lietuviškos uniformos sagos su Vyčiu. Vietinių gyventojų verbalinė informacija, radiniai aptikti prie palaikų, pastebėti kūnų išniekinimo požymiai ir brutalus palaikų užkasimo bruožas teikia galimybę neabejoti, kad aptikti Lietuvos Laisvės kovotojų ar jų rėmėjų kūnų užkasimo vieta. Surinkta verbalinė informacija apie tikėtinas nužudytų asmenų tapatybes, taip pat duomenys apie galimus jų giminaičius perduoti Centro atstovei Laimai Žukauskaitei. Visi palaikai: reekshumuoti Kryžių kalnelyje ir aptikti teritorijoje už saugomos kultūros vertybių objekto teritorijos ribų perduoti į VU MF antropologiniams tyrimams“.
Kol laukiama antropologinių tyrimų rezultatų, galime pasidžiaugti, kad informacija apie rastus palaikus sujudino žmones. Į muziejų ir archeologus kreipėsi per 10 skirtingų šeimų asmenų, kurie išreiškė viltį, kad tai jų artimieji ar giminaičiai, kurie okupantų nužudyti ir užkasti Merkinėje. Išties jaudinantys dalykai, kai į muziejų ateina šviesaus veido senolė ir tikisi, kad rastas jos brolis. dr. Linas Kvizikevičius buvo teisus įspėjęs mus apie po paskelbtos žinios, kad dabar į muziejų ateis žmonės ir jie jums pasakos apie savo artimuosius, tikėdamiesi, kad rasti būtent jie. Ir taip pasitvirtina legendos apie Merkinės kryžių kalnelį, kad čia yra užkasimų vieta, nes radimvietės yra visiškai šalia memorialo. Svarbu ir tai, kad archeologai gavo žinių ir apie kitas galimas užkasimų vietas, tą paliudijo ir preliminarūs žvalgomieji tyrimai. Tad labai svarbu yra tęsti pradėtus darbus. Varėnos r. savivaldybės administracija finansuoti tyrimus ketina ir artimiausiais metais. Kartu norime paraginti asmenis, kurių artimųjų užkasimo vietos nežinomos, kreiptis į Merkinės krašto muziejų, kad galėtumėte jus nukreipti pasidaryti DNR testą. Tik taip medicinos ekspertai galės pasakyti, ar tai Jūsų šeimos nario palaikai.
Galime pasidžiaugti, kad tai nėra vieninteliai šių metų darbai kalbant apie Laisvės kovų tematiką. Merkinės krašto muziejaus iniciatyva ir finansuojant Lietuvos kultūros tarybai perleistas žygio gidas Lietuvos partizanų takais (maršrutu Merkinė-Kasčiūnai-Merkinė), kurio ankstesnis gausus tiražas jau buvo išplatintas, o atsirado ir naujų objektų, kaip kad Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje. Be žygio gido įrengtas ir naujas informacinis stendas Bingelių kaime šalia Bilinskų sodybos, kurioje 1953-1954 m. slapstėsi A. Ramanauskas-Vanagas. Svarbu pažymėti, kad tai realiai funkcionuojanti trasa. Tūkstančiai žygeivių jau praėjo ir tūkstančiai jų dar praeis pro vietas Merkinės krašte, kur kovojo, gyveno, slėpėsi ir dirbo Lietuvos laisvinimo darbą Lietuvos partizanai. Kai kurie žygeiviai čia sugrįžo jau tris kartus, atsivesdami savo kolegas ir draugus.
Kiti du miestai, kur dirbo dailininkas, yra Vilnius (čia įamžintas Vilniuje gimęs Prancūzijos diplomatas, rašytojas, lakūnas, kovų su Hitlerine Vokietija dalyvis Romain Gary) ir Šiauliai (čia įamžinti Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, profesionali lietuvių aktorė, išgelbėjusi daug žydų šeimų ir už tai gavusi Pasaulio tautų teisuolės vardą, bei Emilija Pliaterytė, praminta lietuviškąja Žana d’Ark – 1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją dalyvė, kuri palaidota Kapčiamiesčio kapinėse). Beje, Prancūzija susijusi ir su mūsų pokario laisvės kovų istorija. Paryžiuje 1947 m. įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lietuvos diplomatinės tarnybos konferencija, čia garsiuosius memuarus 1948-1949 m. „Partizanai už geležinės uždangos“ parašė legendinis Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas. Na ir dar viena svarbi žinia. Lietuvos policijai bendradarbiaujant su kolegomis iš Latvijos ir Estijos pavyko sulaikyti asmenis, išniekinusius A. Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. Ir tai ne Lietuvos piliečiai, atsiųsti putinistų... Šią apžvalgą norėčiau pabaigti Lietuvos didžiojo etmono, Merkinės seniūno ir Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero-Paco, kurio 400-ąsias gimimo metines minime, žodžiais iš jo testamento: „bučiuoju sveikųjų galvas, suluošintųjų žaizdas, o už kartu nuveiktus darbus, karo vargus, už ištikimybę valdovui ir Tėvynei, riteriškai atsisveikindamas, dėkoju šiais žodžiais: „Kovokite už aukurus ir židinius“.